Nors šiandien vestuviniai žiedai yra svarbiausi kiekvienos santuokos simboliai ir be jų mes negalime įsivaizduoti nei vienų vestuvių, turbūt ne kiekvienas iš mūsų susimąstome apie tai, kokia yra vestuvinių žiedų istorija ir kaip jie tapo tokia svarbia vestuvių tradicijų dalimi. Todėl labai įdomu prisiminti istoriją ir suprasti, kaip per daugybę metų keitėsi vestuviniai žiedai.
Vestuviniai žiedai atsirado prieš tūkstančius metų
Nors oficialių rašytinių šaltinių, kuriuose būtų užfiksuoti pirmieji vestuviniai žiedai, nėra, istorikai mano, kad tradicija dovanoti žiedą savo antrajai pusei atsirado dar senovės Egipte. Dabar žinoma, kad Egipto faraonai mūvėdavo ir dovanodavo žiedus, simbolizavusius amžinybę, o žiedų formos atspindėdavo jų kultūrinį įsitikinimą, kad po mirties žmogaus siela išlieka gyva.
Lietuvoje vestuvinis žiedas mūvimas ant dešinės rankos bevardžio piršto, o didžiojoje pasaulio dalyje nuo seno yra įprasta jį mūvėti ant kairės rankos bevardžio piršto. Būtent ši tradicija atkeliavo iš senovės egiptiečių. Jie tikėjo, kad kairės rankos bevardžiame piršte yra vena, kuri tiesiogiai susijungia su žmogaus širdimi, todėl pavadino ją „vena amoris“ arba „meilės vena“. Žinoma, ši vena neegzistuoja, tačiau toks tikėjimas rodo, kaip prieš tūkstančius metų žmonės žvelgė į meilę.
Kai senovės Egiptą užkariavo Makedonijos karalius Aleksandras Didysis (Aleksandras Makedonietis), graikai perėmė šį egiptietišką paprotį keistis vestuviniais žiedais, tokiu būdu išreiškiant savo meilę ir atsidavimą vienas kitam. Neilgai trukus senovės Romoje poros taip pat pradėjo keistis geležiniais ir variniais žiedais, o II a. ėmė populiarėti auksiniai vestuviniai žiedai.
Vestuvinių žiedų simbolika
Šiandien vestuviniai žiedai laikomi besąlygiškos ir amžinos meilės simboliais, tačiau taip buvo ne visada. Dar prieš kelis šimtmečius vestuvės buvo mažiau oficialios ir retai reikėdavo teisėtų liudininkų ar oficialių dokumentų. Senovėje ir viduramžiais vestuvių metu pakakdavo tik žodinio apsikeitimo įsipareigojimais, o ir vestuvinis žiedas nebuvo būtinas, todėl būdavo mūvimas ne visada. Tačiau XII a. krikščionių bažnyčia įtvirtino santuoką kaip „šventą sakramentą“. Tai reiškė, kad tapo būtina ir oficiali vestuvių ceremonija, kurioje svarbų vaidmenį suvaidindavo vestuvinio žiedo užmovimas ant nuotakos piršto.
Tačiau, nepaisant tokio santuokos įtvirtinimo, anuomet ji buvo laikoma tarsi verslo sandoriu arba dviejų šeimų mainų sandoriu. Tai nebuvo būdas parodyti, kad po vestuvių visam likusiam gyvenimui esi įsipareigojęs savo antrajai pusei. Taigi, ir vestuviniai žiedai buvo priemonė, kurios pagalba vyras pareikšdavo savo teisinį įsipareigojimą moteriai, įrodydavo savo vertę ir galimybę ją išlaikyti. Be to, vestuviniai žiedai taip pat buvo ir viešas simbolis, rodantis, kad moteris turi teisę patekti į vyro namus.
Istorija rodo, kad vestuviniai žiedai simbolizavo daugybę dalykų – pradedant meile ar ištikimybe ir baigiant autoritetu ar šeimos sąjunga. Vis dėlto, nors vestuvinių žiedų simbolika keitėsi, pagrindinė jų reikšmė išliko nepakitusi – tai buvo priemonė, padedanti išreikšti dviejų žmonių santykius.
Pabaigai
Anuomet vestuvinius žiedus paprastai mūvėdavo tik moterys. Vestuvinis žiedas dažniausiai būdavo labai paprastas, be jokių graviūrų, papuošimų ar brangakmenių. Tai ypač buvo būdinga žemesnės klasės atstovams, nes, nepriklausant aukštuomenei, įsigyti dekoruotą vestuvinį žiedą būdavo per brangu.
Kaip bebūtų, bėgant laikui situacija keitėsi. Antrojo pasaulinio karto metais vestuvinius žiedus pradėjo mūvėti ir vyrai, kaip simbolį, primenantį jiems namuose likusias žmonas. Ši tradicija ilgainiui prigijo ir tarp civilių gyventojų, o vyriški vestuviniai žiedai mūvimi ir iki šių dienų.
Šiandien vestuvinių žiedų mūvėjimas yra neatsiejama santuokinio gyvenimo dalis, o dabartinė vestuvinių žiedų įvairovė yra kaip niekad didelė.