Praėjusiame straipsnyje sužinojote, kada pasirodė pirmieji vestuviniai žiedai ir kaip jie keitėsi iki Viduramžių ir Renesanso laikų. Todėl dabar atėjo metas žengti toliau ir pakalbėti apie vestuvinių ir sužadėtuvių žiedų tradicijas, būdingas kitiems žmonijos istorijos tarpsniams.
Kada moterys pradėjo mūvėti deimantinius vestuvinius žiedus?
Seniausi išlikę deimantiniai papuošalai datuojami 300 m. pr. Kr. Tuo tarpu pirmasis žinomas deimantinis žiedas buvo rastas Romoje 100-ųjų metų pabaigoje. Tuo metu deimantai buvo nešlifuoti ir vertinami dėl kietumo, o ne dėl spindesio. Pirmasis užfiksuotas deimantinis vestuvinis žiedas mena XIII a. pabaigą arba XIV a. pradžią, kai jį testamentu paliko anglų našlė. Maždaug 1475 m. sukurtoje poemoje apie dviejų italų visuomenės veikėjų vestuves kalbama apie „Deimantu sujungtus dviejų žmonių norus, širdis ir aistras“.
Pirmąjį garsųjį deimantinį sužadėtuvių žiedą 1477 m. Austrijos erchercogas Maksimilijonas padovanojo Burgundijos kunigaikštytei. Teigiama, kad žiedas buvo sudarytas iš mažų plokščių deimantų, ant kurių buvo suformuotas Marijos inicialas – M raidė.
Kiti garsūs istoriniai žiedai su deimantais yra Alcenono kunigaikščio karalienei Elžbietai I padovanotas žiedas su deimantais, taip pat žiedas su deimantais, kurį Norfolko kunigaikštis Tomas padovanojo Škotijos karalienei Marijai. Abu jie buvo įteikti siūlant susituokti. Tačiau nė vienam iš sužadėtinių nepasisekė; karalienės Elžbietos I pavaldiniai nenorėjo prancūzų valdovo, o Marijai, Škotijos karalienei, Elžbieta I galiausiai įvykdė mirties bausmę.
Deimantiniai sužadėtuvių žiedai tapo vis populiaresni ir puošnesni Viktorijos laikais dėl garsios karalienės Viktorijos meilės deimantiniams papuošalams.
Kada sužadėtuvių ir vestuviniai žiedai tapo dviem atskirais žiedais?
Viduramžių Anglijoje susituokti buvo labai paprasta. Viskas, ką pora turėjo padaryti, buvo įteikti vienas kitam savo „sutikimo“ įrodymą. Toks sutikimas būdavo išreiškiamas duodant ir priimant kokį nors daiktą, kuris dažnai būdavo žiedas, o šis veiksmas imtas vadinti „vestuvėmis“. Taigi, „vestuvės“ buvo ceremonija, kurios metu vyras pasiūlydavo moteriai žiedą, o ji jį priimdavo. VIII a. tai tapo norma. Tačiau tais laikais kildavo nemažai painiavos dėl vestuvių teisėtumo. Kadangi nebuvo reikalaujama, kad vestuvėse dalyvautų liudininkai ir dvasininkai, vienas iš poros arba abu sutuoktiniai vėliau galėjo paneigti, kad vestuvės įvyko.
Taigi, XII a. krikščionių bažnyčia santuoką paskelbė šventu sakramentu ir nustatė bažnytinę ceremoniją. Žiedai buvo šios ceremonijos dalis, ir įsivyravo taisyklė, kad joks vyras neturėtų ant moters rankos užmauti jokio žiedo, jei neketina tuoktis. Prieš tai žiedai ne visada buvo santuokos simboliu. Dažnai jie būdavo įteikiami kaip atsidavimo arba sužadėtuvių ženklas. Gali būti, kad bažnyčiai kodifikavus santuoką atsirado du skirtingi žiedų tipai: asmeniškesnis sužadėtuvių žiedas ir bažnyčios sankcionuotas vestuvinis žiedas.
Kada vyrai pradėjo mūvėti vestuvinius žiedus?
Iki praėjusio amžiaus vestuvinius žiedus dažniausiai mūvėjo moterys, nors krikščionių bažnyčia skatino ir vyrus keistis vestuviniais žiedais, kaip jų ištikimybės savo antrosioms pusėms įrodymu. Tradicija abiem sutuoktiniams mūvėti vestuvinius žiedus paplito tik Antrojo pasaulinio karo metais, kai Amerikos ir Europos kareiviai mūvėjo vestuvinius žiedus, kad prisimintų savo žmonas ir mylimąsias namuose. Ši tradicija tęsėsi iki Korėjos karo. Vėlesniu laikotarpiu vyrų vestuviniai žiedai paplito ir tarp civilių.
Kaip deimantiniai sužadėtuvių žiedai tapo tradicija?
Iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio deimantai buvo tik vienas iš daugelio brangakmenių, naudojamų sužadėtuvių žiedams gaminti. Jų neginčijamą populiarumą daugiausia lėmė „De Beers“, deimantų milžinė, tuo metu kontroliavusi didžiąją dalį pasaulio deimantų. Kai XX a. trečiajame dešimtmetyje per ekonominį nuosmukį žmonės nustojo pirkti deimantus, „De Beers“ inicijavo plataus masto rinkodaros kampaniją.
Dovanodama Holivudo aktorėms deimantus, kad jais pasipuoštų filmuose, „De Beers“ pavertė deimantus žavingais romantikos simboliais, o pasamdydama Pablo Pikaso ir Salvadorą Dali reklaminiams plakatams iliustruoti, „De Beers“ skelbė, kad deimantai yra meno kūriniai. 1947 m. „De Beers“ pristatė reklaminį šūkį „deimantas yra amžinas“. O 1953 m. Merlin Monro frazę „deimantai – geriausi merginų draugai“ pavertė visiems žinoma fraze.
Šeštajame ir septintajame dešimtmetyje deimantų kultūra buvo pačiame įkarštyje. Dovanodami brangius deimantus, vyrai norėjo parodyti moteriai, kad ji yra „to verta“. Be to, tokiu būdu vyras parodydavo savo finansines galimybes. „De Beers“ rinkodaros pastangų dėka sužadėtuvių žiedus su deimantais gavusių JAV nuotakų procentas 1939 m. nuo 10 % išaugo iki 80 % 1990 m. Po to, kai „De Beers“ pradėjo reklamuoti deimantus Kinijoje, sužadėtuvių žiedus su deimantais gavusių kinų nuotakų procentas šoktelėjo nuo beveik nė vienos 1990 m. iki daugiau nei 50 % 2019 m.
Ką dabar reiškia vestuviniai ir sužadėtuvių žiedai?
Sužadėtuvių ir vestuviniai žiedai anksčiau ir dabar yra įsipareigojimo, meilės ir atsidavimo simboliai. Anksčiau vestuviniai žiedai reiškė poros ir dviejų šeimų pažadą arba sutartį. Jie taip pat buvo naudojami kaip simboliai ar net užstatai, patvirtinantys, kad žmogaus pažadas yra „patikimas kaip auksas“.
Pastaraisiais dešimtmečiais vestuviniai žiedai virto individualumo ir partnerystės simboliais, kuriuos dėvi abiejų lyčių atstovai. Tiek vestuviniai žiedai, tiek sužadėtuvių žiedai dabar yra vienas svarbiausių vestuvių elementų visame pasaulyje.