Ant kurio piršto mūvimas vestuvinis žiedas? Galime lažintis, kad atsakymą žinote nuo vaikystės. Lietuvoje vestuvinis žiedas mūvimas ant dešinės rankos bevardžio piršto. Tačiau daugelyje pasaulio šalių, įskaitant JAV, vestuvinis žiedas mūvimas ant kairės rankos bevardžio piršto. Taigi, kyla klausimas, kodėl vestuvinis žiedas apskritai mūvimas ant bevardžio piršto? Ir ar sutuoktiniams būtina jį taip mūvėti?
Istoriškai vestuviniai žiedai buvo mūvimi ant įvairių pirštų, net ant nykščio. Šiandien vestuvinis žiedas dažniausiai mūvimas ant kairės rankos bevardžio piršto, nors, kaip jau turbūt žinote, tokiose šalyse kaip Lietuva, Lenkija, Danija, Latvija, Graikija, Vokietija, Rusija, Ispanija, Norvegija, Indija ir kt., vestuviniai žiedai mūvimi ant dešiniosios rankos bevardžio piršto. Apskritai atrodo, kad šio papročio standartus nustato kultūrinės tradicijos ir normos. Įdomu tai, kad su visomis vestuvių tradicijomis ir tendencijomis, kurias žmonės nusprendžia vienaip ar kitaip pritaikyti sau, žiedui skirtas pirštas yra vienas iš tų papročių, kurio dauguma žmonių laikosi.
Žiedui skirto piršto istorija ir reikšmė
Žiedui skirto piršto tradicijos ir simbolika siekia antikos laikus. Pasak legendos, kairiosios rankos bevardžiame piršte yra vena, kuri tiesiogiai jungiasi su širdimi, todėl įsimylėjėlių širdys būdavo sujungtos žiedais. Senovės romėnai šią veną vadino vena amoris arba meilės vena. Taigi, siekiant įtvirtinti meilės sąjungą, žiedas buvo mūvimas būtent ant to piršto, kad simbolizuotų romantiką, kuria dalijasi jaunavedžiai, ir iš esmės sujungtų dvi jų širdis.
Deja, šiuolaikinis anatomijos supratimas rodo, kad visi pirštai turi venines jungtis su širdimi ir kad tokios vienintelės išskirtinės „meilės“ venos nėra, todėl žavinga simbolika tiesiog sugriuvo. Tačiau tradicija vis dar išlieka aktuali daugeliui porų, kurios, norėdamos išreikšti savo atsidavimą vienas kitam, pasirenka kairės rankos bevardį pirštą.
Kokia tvarka reikėtų mūvėti žiedus ant bevardžio piršto?
Jei nusprendėte sužadėtuvių ir vestuvinius žiedus mūvėti ant to paties piršto, galbūt svarstote apie jų mūvėjimo ypatumus. Įprastai sutuoktiniai vestuvinius žiedus mūvi arčiausiai širdies, t.y. jie ant piršto yra užmaunami pirmieji, o tuomet užmaunamas ir sužadėtuvių žiedas. Be to, kai kurios nuotakos dėl didesnio pragmatiškumo pasirenka vestuvinį ir sužadėtuvių žiedus sujungti į vieną. Tokiu atveju atsiranda visiškai nauja „santuokinio ryšio“ metafora.
Ar galima vestuvinį ir sužadėtuvių žiedą mūvėti ant skirtingų rankų?
Žinoma! Pasirinkimas dažnai priklauso nuo asmeninių ar kultūrinių pageidavimų. Nors tradiciškai susižadėjus Lietuvoje sužadėtuvių žiedas mūvimas ant kairiosios rankos bevardžio piršto, o vestuvinis žiedas – ant dešiniosios rankos bevardžio piršto, kai kurios moterys pasirenka vestuvinį žiedą mūvėti ant kairiosios, o sužadėtuvių žiedą – ant dešiniosios rankos bevardžio piršto. Taigi, nesvarbu, ar laikysitės senų tradicijų, ar sukursite savas – tai priklauso tik nuo jūsų pageidavimų.
Ar nesusižadėjus arba neištekėjus galima mūvėti žiedus ant bevardžio piršto?
Legendos byloja, kad neįsipareigojusio asmens žiedo mūvėjimas ant kairiosios rankos bevardžio piršto gali atnešti nelaimę. Nesate prietaringos? Jei žiedas tinka, mūvėkite jį! Vis dėlto žiedo mūvėjimas ant šio piršto kitiems gali reikšti, kad esate įsipareigojusi, o tai gali būti ne itin naudinga, jei šiuo metu ieškote antrosios pusės.
Ar galima žiedus movėti nuolatos?
Nors gali būti viliojanti mintis nuolat mūvėti žiedus, vertėtų pasistengti išvengti bet kokios galimos žiedų žalos, pavyzdžiui, metalo subraižymo, akmenų pažeidimo ar žiedo tvirtinimo iškraipymo. Žiedus tikrai reikėtų nusimauti dirbant buities darbus (ypač kai naudojamos cheminės priemonės), einant į sporto salę ar užsiimant kita fizine veikla ir net prieš miegą. Nusimaudami žiedus nakčiai juos apsaugosite, išvengsite pirštų tinimo problemų ir apsaugosite save (bei savo antrąją pusę) nuo įbrėžimų.